BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Naktimis

Eilinė naktis be miego. Kai kūnas šąla iš vienatvės, o vidus dega iš jaudulio. Kas man? Regis susirgau. Regės ėmiau girdėti vėjo balsą. Girdžiu kaip jis kužda, kad giliai širdyje tu lauki manęs. Bet aš uždarau langą, kad negalėčiau girdėti tos vėjo dejonės.

Žinai? Ir aš dar tave atsimenu, pamenu, kai sakei, kad visur kartu su savimi pasiimsi ir mane, bet kodėl galiausiai išėjai vienas? Bandau užmigti, su mintimi, kad rytoj viskas bus gerai, kad tu išeisi iš mano jausmų ir minčių. Taip tu dienai mane paliksi, bet naktį ir vėl sugrįši, o vėjas man ir vėl primins, kad tu pasiilgai.

Gal todėl, kad atrodyčiau beširdė ir stipri, juk visi beširdžiai stiprus. Aš tiesiog užtrenksiu langą ir visus įėjimus į savo širdį. Bet vėjo balsas jau smelkiasi pro visus sienų tarpelius, įpūsdamas tavo kūno šilumą, o aš šiąnakat  šalta, bandanti užmušti savyje geismą ir jausmus. Bandanti užmušti nemigą tabletėmis.

Tomis naktimis, aš tampu tokia silpna, tada aš savęs nekenčiu, nekenčiu tavęs, nekenčiu vėjo…

-Tu žadėjai kurti laimę savo namuose ir gyvenime… - girdžiu kaip vėjas tavo priekaištą atneša…

-O Tu žadėjai neišeiti be manęs…- negirdi.

-Sakei mokinsies pamilti gyvenimą…

-Aš melavau. Nutilk! - užtrenkiu langą.

Kartais tiesiog norėčiau išrėkti: “Žmonės man viskas gerai”…Bet nė velnio negerai…

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »