BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

žaidimas iki galo

Kiek dar ilgai leisiu tau save kankinti? Kada liausiuos tavo veidą savo atsiminimuose piešti ryškiausiomis spalvomis? Kaip pasakyti “stop” žaidimui, kuris mane vargina, lėtai žudo, išsunkia, kuris kaskart atima iš manęs vis daugiau mano turto: atsidavimo, orumo, savigarbos, vilties, meilės. Kas man tai gražins? Kada baigsim žaidimą, kuris taip tave pamalonina, kurį tau visada pasiseka išlošti, žaidimą, kuris tau leidžia tiek daug pasiimti iš manęs, pasiimti viską ir likti laisvam ir nenugalėtam. Tai ką man dabar daryti? Išeiti iš žaidimo, nė karto neparagavus pergalės skonio, bet žinoti, kad nuo šiol būsiu saugi, saugi nuo tavęs, nuo ašarų kurias man suteiki. Ar žaisti toliau? Žaisti, tik pakeisti žaidimo taisykles? Žaisti ir rizikuoti, kol susigrąžinsiu viską ir galbūt laimėsiu tave. Žaisti iki galo, žaisti iki pergalės. Aplaistyti taip ilgai lauktą pergalę krauju ir saldžiu šampanu, ar verta? Tu juk žinai viso to skonį? Kruvinos pergalės. O pralaimėjimo? Na atsakyk ar verta? Dėl tavęs ir manęs, dėl kažkada gražiai prasidėjusios meilės istorijos, dėl snaigių, kurių šią žiemą nėra, bet kažkada jos vėsino mudviejų aistrą, dėl Pasaulio pakraščių, kurių niekada nebūčiau aplankiusi jei ne tu. Dėl to saldaus vyno ir dar saldesnių pagirių tik tavo ir mano, dėl kažkada išsakytų prasmingų žodžių, dėl laimės, kurią abu suvokėm skirtingai? Ar verta? Ar verta mielasis dar kartą grįžti, dar tūkstančius kartų prarasti viską, dėl to vienintelio pergalės skonio?

Aš vis dėl to troškau įsileisti tave į savo skausmingą sielos gyvenimą. O ko troškai tu?

1:0 tavo naudai

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »