BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie pabaigą, kuri kartais būna lėtoka ir žmonės, kurių, suprantu visai nepažinojus…

Niekada nemaniau , kad pabaigos galima laukti, niekada nemaniau, kad tavo veidą pažinosiu geriau už savąjį.  Bet aš jos taip laukiu, o ji tokia lėta, kažkur kelyje sudužusi, sustingusi lede, tavo ir mano pabaiga.  O ką man padovanoti tau išlauktos pabaigos gale - starte ir finiše, ar žodžių užteks, šaltų, svetimų?

Juk puikiai žinai, kad aš nemiegosiu šiąnakt. Ir puikiai žinai kad aš viena, bet neprašysiu kad ateitum - nenoriu. Man visai tavęs nereikia, nejaučiu šiurpuliukų per odą… Man liko maksimum keturios dienos ir minimum viena naktis, o aš jau išprotėjus. Ir žinau, kad neateisi, nepaskambinsi, neparašysi, bet visada sakysi “myliu”. Ir mūsų laikas, tavo ir mano, be galo trumpas ir pabaiga šiek tiek lėtoka…

O ar tu laukei jos? Ar naktimis sapnavai? Ar bijojai, kad tada nueidama atsisuksiu, juk būčiau pasilikus ir tai žinai… Ar jautei kaip ilgai aš ėjau, tu dar ilgai regėjai mane tolstančia ir galbūt verkei….. O man nebuvo gaila, nes niekada tavęs nepažinojau….

Tikėjau kažkodėl tavim, tikėjau tavo žodžiais, tikėjau tavo tyla…

Tikėjau kai sakei, kad mums nėra pabaigos, kad mes amžini….

Atsiprašau už šitą pabaigą lėtą ir už tai, kad nesugebėjau tavęs pažinti…..

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »