BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Trumpam…iškeliauju į niekur

Kartais žmonės man sako “tu gražiai rašai, išreiški savo vidų per raides, jausmus ir mintis” ir aš staiga sustingstu, užsidarau kambaryje ir skaitau savo senus laiškus niekam, laiškus “tau” ir “sau”… Nejau išties aš tokia nelaiminga, tokia nežavi, kaip tas “kažkas” kas šitas raides šitaip begėdiškai išdėliojo. Nejau tiek mažai dvasios manyje, vien nelaiminga meilė ir kančia… O kur grožis, pavasarinės gatvės, krykštaujantys vaikai, muzika kurtinanti savo prasmingumu, kur visi tie gražūs dalykai apie kuriuos niekada nerašiau. Kas šitaip mano širdį išpurvino, iš kur tos mintys rudeninio lietaus dumblu išskalautos, ir pirštai tokie įžūlūs nuogi įkaitusioje klaviatūroje liūdniausio žodžio skambesio ieško…Apie mano mintis, apie jausmus…išsižadu aš tada  jų, nebeklausysiu liūdnų dainų… Ir raidės, po velnių, nepavaldžios visiems jausmams. Rašymas tai tik trumpa kelionė į ten kur kas kart norisi sugrįžti, kelionė į niekur…


uždrausčiau sau rašyti, bijočiau kad vieną dieną tu mane perskaitysi visą nuo žėrinčio širdies spindesio iki purvinų sielos kampučių, regis į ją įsimetė pelėsis, ir aš tapsiu tau nebeįdomi, kaip šimtus kartų skaityta knyga..

Rodyk draugams

Lietaus išbučiuotas rytojus

O aš visada maniau kad “gyventi šiandien reikia taip, kad žinotum kas būsi rytoj” ir būtum geras, ir mylintis gal net mylimas, “gyventi reikia taip, kad šiandien nors ir lyja, rytoj saulė šviestų”, nes ko negalime pakeisti šiandien galbūt galėsim pakeisti rytoj…Bet neklausykite manęs, aš tik naivumo karalienė aš tik “maniau”, dabar visi aplinkui, visi “idealistai” “individualistai” “asmenybės” ir “šiaip paplaukę” sako, kad reikia džiaugtis šia akimirka, gyventi tik ja ir nesvarbu kas bus rytoj. Jie su meile kalba apie akimirkos grožį, sudrėkusiais pirštais piešia beprotybę, jaučia, kad moka skraidyti, jie sakosi kad kasdien mylisi su laisve ir pasitiki jie tik keliomis sekundėmis aplink save. Aš jais tikiu ir aš taip norėčiau, bet nemoku aš taip…Man kartais užgniaužia kvapą galvojant apie rytojų, o kartais ašaras iš baimės tenka šluostyt, bet man patinka keltis anksti kad galėčiau pradėti kurti savo rytojų. Aš myliu šiandieną tada kai žinau kad tai bus dar vienas žingsnis į gerą rytojų. Aš mėgstu kurti “tobulybes”, kurių deja nėra, bet yra kažkas arčiausiai šio žodžio prasmės.

pabandykite kada ir jūs mylėti šaltą lietų už tai kad rytoj žolė būtų žalesnė….

Rodyk draugams

Apie “nemeilę”

Aš nesuprantu kodėl visi šneka apie meilę kai aš kalbu apie “nemeilę”. Kodėl kai visi eina į priekį mes vis dar einam atgal.



“Nes mums patinka plaukti prieš srovę”.


.O man pabodo nepritapti. Pabodo likti paskutinei. Pabodo laukti ir juoktis kai žmonės kalba apie laimingus dalykus. Nebenoriu apsimetinėti laiminga kai tokia neesu. Vaidinti kaip man “gera” tavęs laukti. O tau kas, vistiek žinai, kad aš lauksiu. “Aš nemyliu meilės” sako tokios “kietuolės” kaip aš. Ir tai visada priverčia mane liūdėti. Maniau kad prisipažinti apie liūdesį yra labai sunku. Maniau kad moku gražiai dėstyti savo mintis. NĖ VELNIO. Nė velnio aš nesugebu kalbėti apie jausmus ir apie meilę kai jos nėra… Aš nesugebu kurti prasmingų dalykų, man nė velnio nerūpi kas yra blogai o kas gerai, nors amžinai vaidinu kaip moku atskirti grūdus nuo pelų. Ir iš tiesų aš mielai žiūrėčiau serialus, vaikščiočiau senomis gatvėmis neraižius jų superinio automobilio ratais, mielai miegočiau kiek leidžia širdis ir neprisiimčiau pareigų, kurios yra “geros”, gerčiau su visais ir kartais daryčiau taip kaip yra “blogai”, nelaukčiau tavęs, bet leisčiau grįžti jei labai norėtum…jei sugebėtum įrodyt kiek daug dėl manęs gali, juk aš kaip ir įrodžiau… Nekankinčiau tavęs savo kvailom pavydo scenom o tiesiog pati nueičiau į kairę, stebėčiau tavo akis iš apačios tik dėl įdomumo… Ir kartais mano meilė būna kitokia, aš nemyliu kai myli visi ir mėtau į “meilę” akmenis kai jūs iškeliate ją ant pjedestalo…Ir viskas tik dėl to “kad mums patinka plaukti prieš srovę..

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »