BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Priklausėm vienas kitam tik kartą

Kada paskutinį kartą klausei kiek kainuoja mano laimė ir už kiek galėtum nusipirkti gabalėlį mano šypsenos. Ar žinai kiek mano deimantinės ašaros vertos? Žinai? Tai ar gali leisti sau tokią prabangą mane skaudinti. O kas laimė tavoji? Jeigu tai nebe aš? Ar vaiskaus žydrumo dangus, kuriame kitokį save matai? Dievai, kurių aš nepažįstų ir kurie tiesą sakant net neegzistuoja. Kuriuos sakeisi paaukosiąs dėl manęs? Aukso monetos, kurios tave tokį padarė. Kvepiantį prabanga ir aukščiausios klasės tabaku. O aš vis dar rūkau cigarėtes iš kaimynų berniuko pirktas, kurias kadais dalinomės per puse.

Nebedalinam savęs vienas kitam, neragaujam šokolado iš vienas kito lūpų. Nebebandai išsaugot manęs, lyg būčiau tavo brangiausias deimantas, į kurį investuotas visas tavo gyvenimas.

Nemyliu aš tavųjų dievų ir nemylėjau kai jie man šypsojos.

O tu taip greitai mane iškeitei į jų spindesį ir tavo rankas nuo kažkada pradėjo puošti auksas, kuris tau šitaip netinka. Mūsų pavasarius staiga pakeitė tavo rudenys ir žiemos prabangos spindesį.. Spindesį, kuriame aš tapau tik juoda dėmelė. Ir nusispjaut man ant šitokio tavęs, kitokio, neto kurį pamilau, ne to kuklaus berniuko išdalinančio save vėjams, vėjams ir man…

IR VISGI PRIKLAUSĖM VIENAS KITAM TIK KARTĄ…KAI NETIKĖJOM Į DIEVUS, Į KURIUOS TIKĖJO VISI…

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »