BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

stupid woman

Turbūt kvailai atrodau, kai vieną dieną neprašoma krentu tau į glėbį ir pažadu tekėti, kai pažadu su juo nors į pasaulio kraštą, neprašoma, nelaukiama. Turbūt kvailai atrodau, kai priimdama kurijoziškiausius gyvenimo sprendimus, polemizuoju apie gyvenimo prasmes, tiesas. Kvailai atrodau. Kaip kokia idiotė kai nueinu daugybę myliu basa nors kieme stovi mašina neliečiama. Žiauriai kvailai atrodau, kai vieną dieną geriu arbatą be kruopelytės cukraus o kitą pasistatau colos butelį ir mėgaujuosi tuo cukraus perteklium nuodijančiu mano organizmą. Kvaila. Bet ar tu išsaugosi bent dalelę prisiminimo manęs? Po daug metų, kai taip ir neištekėsiu už tavęs. Kai būsim seniai pamiršę, kokia svari ta tikro jausmo vertė. Kai nustosim laimės ieškoti žmonėse, kai imsime laimę statyti patys. Vieni. Be kitų. Be pagalbos. Ar išsaugosi dalelę prisiminimo manęs? Tikiu, kad tada man to net nereikės, bet dabar tiesiog užtektų žinoti.

Jei įdomu gyvenu kaip visuomet kažkokioj vidinėj nelaisvėj, vidinėj frustracijoj. Per daug geltonos spalvos staiga atsirado mano melsvoj pilkumoj. Džiugina, bet ar ilgam? Aš laimės ieškotoja, ne statytoja. Turbūt nesugebu. Permažai talentinga. Neįsimenu gatvių pas tave. Neįsimenu. Trečios eilutės dainoje. Apsiriboju trimis paskutiniais skaičiais tavo telefono numeryje. Ir savo. Nesugebu nerimtai žvelgti į mane ištikusias nesėkmes. Nesugebu leisti sau daugiau nei manau esu verta. Ir visada jaučiuosi skolinga kažkam už kažką. Man liūdesys kažkoks mielesnis širdžiai nei laimė, kurioje nėra prasmės. Ir taip man visur reikia tų kvailų prasmių…

Ne tokios tau manęs reikėjo, ne pas tokią mane grįžai. Bet žinai ką? ir aš ne tokio tavęs laukiau. O užuovejų daug. Bet aš bijau. Per daug branginu dalelytę prisiminimo tavęs. Ir kaip gi man tave paleisti? Kai į tave sudėjau tiek laukimo tiek laimės netikros. Bijau savo žodžių. Bijau likti tuščia. Bijau per daug pamilti šitą vidinį nusivylimą. Bijau priprasti prie penktadienių ir apgirtusio tavęs. Bijau priprasti prie lengvo gyvenimo ir nustoti norėti daugiau. Bijau nustoti kapstytis šiame užsistovėjusiome vandenyje ir pamiršti kaip mėgome plaukti prieš srovę. Bijau. O tu?

O ką darytum tu, jei būtų galima daryti viską?

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »