BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Juk einame į priekį, ne atgal?

Ką galima nuveikti per 40 valandų į savaitę? 60 valandų į mėnesį? 1920 valandų į metus? Tik šitiek asmeninės laisvės - nei daug, nei mažai. O aš tingiu tingėti. Pramiegu vieną laisvą dieną į savaitę, o kai nebeima miegas prisivalgau spurgų su šilta kakava.

Lietus negailestingas liudininkas, kad saulėtos dienos baigėsi, kad šiąnakt ir vėl yra už ką prisigert. Primena vis kokie tušti mano namai, primena, kad skurdas niekada nebuvo ir nebus taurus. Miegoti po atviru dangum, lietui skalaujant tavo makiažą ir sūrias ašaras, nėra romantiška. Kad meilė, kai bandai iškelti dramą dėl savo neišsipildžiusių norų, nėra meilė. Kad po šitiek metų mes taip ir neišmokom mylėt, išmokom tik turėt, norėt ir būti garbėtroškos.  Kartais vis dar turim įprotį pasakoti savo nuodėmklausiams kaip pas mus viskas gerai, kai nė velnio taip nėra. Prašyti dievo pagalbos nors nepamenam kada paskutinį  kartą buvom bažnyčioj ar nuoširdžiai meldėmės. Gal niekada ir nesimeldėm taip kaip reikėtų.

Atitrūkstu nuo realybės. Supdamasi ant senų medinių supynių, kai basom pėdom debesis kutenu. O jie sudėlioja įvairiausias formas neegzistuojančių būtybių. Kodėl realybė šitaip nebetenkina? Ir laukiu rytojaus, ne tam, kad jis ateitų, o tam, kad vėl turėčiau ko laukt.

Nusipirksiu riešutų gliaudyklę ir pasisodinsiu kieme lazdyno medį, kad žmonės norėtų pas mane užeiti. Išvirsiu kakavos, kad jiems nebūtų šalta, per šitą bjaurią darganą. Ir primeksiu daug pūkuotų šlepečių, kad jie nebenorėtų išeiti.

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »