BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Naktinės šviesos

Negirdėjau, regis, kaip atsikėlei ir išėjai, norėčiau, kad tai nebūčiau buvus aš. Negirdėjau kaip kava ant stalo vėso. Ir negirdėjau kaip dienos kažkur beprotiškai skubėjo. Pamilau svetimus namus, visur dabar man, regis, sava. Ir draugų dabar daug turiu. Ne gyvenu dėl pinigų. Pamiršau kam jie buvo skirti ir pamiršau kur juos išleidau. Myliu smulkmenas dabar ir suprantu tave iš pusę žodžių.

O tu, žinau, pabudai kitoj lovoj. Ir žmonės man sakė, kad matė tave kažkur mano gatvėj vaikštant. Tik nežinau kurioje. Ir man dar sakė, kad naktimis tu graudžiai verki, o dienomis šypsais plačia šypsena. Manai, kad tau nieko netrūksta. Ir supranti visas pasaulio kalbas.

O kažką pražudys gal mėnulio raudos už langų ir ilgesys. Nors kambarys kvepės, gal, agrastų uogiene. Ir lūpas gal saldins kasdien šokoladas. Ir gal meluos, kad laiko vis nėra ir gal neužsuks į svečius. Ir lauks penktadienių ir šukuos plaukus ir gundys.

Bet tai visai ne laimė.  Aš nežinau kaip ji atrodo ir jei žinočiau, galbūt visai nelaukčiau jos. Nes, regis pas mane ji niekada per daug ir neskubėjo. Ir gaudyti jos aš niekada nesugebėjau. Praėjo jau ir visos laukiamos datos, dabar tiesiog kartojasi iš naujo, vėl ir vėl, primindamos, kaip kažkada buvo geriau, kartais blogiau, bet jau niekada taip nebus. Ir mes niekada nebuvom nei geri nei blogi. Tiesiog nesugebėjom mylėti dabar ir čia. Tiesiog vis norėjom daugiau, kol galiausiai netekome visko.

Aš ne viena. Ir niekada tokia nebuvau.

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »