BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nes rytoj rugpjūtis, o manęs visai negąsdina lietus

Jei tu paklaustum - taip, aš pasiilgau vaikystės…

Jei tik paklaustum, aš atsakyčiau - jau niekas niekada nebus taip, kaip anksčiau…

Ir jei norėtum žinoti, aš nepykstu ir tiesą skant, gal niekad ir nepykau, nemoku pykti ir greitai užmirštu dėl ko..,

O ilgesys įkyriai tampo už rankovės ir verčia vis gręžiotis….

Norėčiau tau papasakot, kokia velniškai nostalgiška man ši liepa, norėčiau pasakyti, kaip be tavęs ji nieko nebereiškia, nors iš tiesų, tu čia nieko dėta, čia tik gyvenimas kažkaip ne taip man susiklostė…

Atsisuku ir sudraudžiu griežtai, aš bandau ilgėtis rytojaus.

Oi dieve brangus, kaip mėgom savo gyvenimą įprasmint spalvotais paveiksliukais, net juokas ima, kai pagalvoji, kokios bereikšmės spalvos iš tiesų….

Ir jei tik paprašytum, aš mums kieme pastatyčiau senas žilas supynes. Susėstume jose vėlais vakarais ir sūpuotumėmės taip, kaip anksčiau. Kalbėtume kodėl mūsų liepa šiais metais tiek daug verkia. Ir aš sakyčiau tau: laikas namo, nes rytai jau darosi šalti, ir vakarai labai šalti. Nori pasakyti roduo sugrįžta į mūsų gatves? - Klaustum nusiminus. Greičiau į sielas, ne gatves - atsakyčiau. Kad mano sieloj visada ruduo gyvena…..

Ir atvežu tau striukę, kad nesušlaptum, į vidų neužeinu, nes visi dar miega, o tu tik paklausi - kaip sekasi?

Bet šiandien, man patinka lietus. Jis šiandien kažkoks galantiškas ir orus. Tik šiandien jis man įprasmina visas pradžias ir pabaigas. Ir sėduos ant šlapių supynių ir supuos aukštai, aukštai… Štai kas tik liko iš šitiek mūsų liepų, tik senos žilos supynės su kitais žmonėmis, na ir lietus dar, tik nebemokam juo mėgautis taip, kaip anksčiau. Skubam visur, vejam laiką ir vasarą su savo sena mašina, todėl nelyja ant mūsų o ir plaukus dabar sušlapt būtų tokia prabanga.

Buvo vyrų daug, o kiek dar bus, baisu ir pagalvoti. Įsimylėjom senas dainas iš naujo, atradom naujas vietas, kurios mus masino. Kartais atrasdvom net viena kitą iš pradžių, tik kartais… Na o ką įsimylėsim šiemet?

Kažkada buvau aukščiausia tavo praba, dabar esu beprasmė tiesiog pati iš savęs. Taip jau tas gyvenimas surėdytas. Kadaisė buvom keistos ir gėdijomės ir didžiavomės, dabar esam tokios kaip visi…. Bet čia niekas nekaltas, tik laiko per mažai mums dievulis davė, tik laiko, kurį vis vejam vejam….

Tik saujelė valandų liko iš mūsų liepos. O rugpjūtis - jis jau nebe mums.

Glostau vakarais sau plaukus ir sveriu, dėl ko gailiuos, dėl ko ne.. Ką pražiopsojau, o kam dar neatėjo laikas? Svarstau kurioj kryžkelėj pasukom į tylą? ir ar jau užaugom, o norėtųsi tikėt, kad ne…

Yra tokių, kurie prašosi sugrįšti, ir aš  bijau būti silpna, bijau paslysti….

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »