BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

liepos apmąstymai

Keista, kad dabar liepa… Kiek jų jau buvo ir visos tokios keistos. Norėčiau kolekcionuoti keisčiausias pasaulyje liepas. Bet nubudus ryte vis dar bijau ištarti, kad jau liepa. Bijau regis, kad ji prabėgs taip paprastai, be kažko ką visuomet turėjom tik mudvi. Bijau, kad susitiksim tik kavos, bijau, kad taip greit pasensim ir liepos liks tik vienas iš dvylikos mėnesių. Ir perverčiu senus įrašus ir randu liepų tuščių… Aš žinau, tos liepos buvo tylios, nes mintys gimsta iš dainų, dainos gimsta iš minčių ir viskas iš jausmų…. Kadais žadėjau mylėti rudenį, jo dainas ir Tave. Kažkodėl nelaukiu aš nei rudens nei Tavęs grįžtančio namo. Ilgiuosi liepų, kai nemiegodavom naktim ir prisigerdavom vien nuo svajonių. Pasikeitėm, pasikeitė ir liepos…

“O po to suaugau…ir supratau, kad nuorūkas rinkti reikia, ir kad brangus tabakas laimės neatneša, o didžėjais geriau nepasitikėt.”

Dieve, tikrai suaugom, ir supratom, kad naktimis miegoti reikia, o jei netyčia nesimiega, tai puiki proga susiplauti lėkštes. Ir sakai, kad dabar patinka tau vienatvėje, keista patinka joje ir man.

Vistiek įdomu pažiūrėti kaip mūsų svečiai užaugo…. Kaip tas berniukas kuriam kojines mezgiau dabar savo kūdikį spaudžia glėby, kaip tavo didžėjus kuris emblemas kūrė dabar stumdo dėžes, bėga nuo darbo ir atsakomybių… Keista ar ne?

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „pirmas žmogus gif“Vaizdo rezultatas pagal užklausą „pirmas žmogus gif“

Kartais aš gėdijuosi savo minčių, užrašau jas rašalu ir ant balto popieriaus lapo, ant balto popieriaus lapo ir rašalu, kartais net kompiuterio ekrane. Ir skaitau jas pati sau. Kartais būna gražu, būna ir bjauru, bet tai aš ir neturėčiau gėdytis savęs. “Bet juk tai taip tuščia, netikra, jokios prasmės…” sakai?

Tai kas naujo dabar mano fronte? Gyvenimas išties rimtas, pokštų jame ganėtinai mažai tik rytai ir vakarai ir durys tos pačios ir akys tos. Tik atvaizdas veidrodyje gal kiek kitoks, jau žilus plaukus aplink ausis skaičiuoji, trumpai pažvelgi ir kaskart grįžti trumpiau nusikirpęs. O aš lyg niekad anksčiau ilgus plaukus auginu, kaip anksčiau be gailesčio juos nusirėždavau taip dabar kažkaip visą savo grožį į juos sudedu. Tu sakai, kad tau nerūpi, bet matau kartais kaip raukšles aplink akis tyrinėji. Tu galbūt jau nebijai prarasti manęs, labiau bijai likti vienas. Aš galbūt jau nebenoriu išeiti, kažkaip visai neblogai tą rimtą gyvenimą kurti sekasi. Kartais kvapą užgniaužia meilę svetimų stebėti, bet to ir užtenka…

Patiko (2)

Rodyk draugams

No comments yet. Be the first.

Rašyk komentarą