BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nekenčiu pabaigos, o pradžios…negaliu prisišaukt

-Juk meilė neturėtų būti savanaudė, juk ji neturėtų būti akla.

-Taip meilė yra akla, tau nesvarbu kaip ir kodėl kokiom sąlygom, tiesiog nori, kad jis būtų su tavim, aukotum visą save vien tam, kad jis būtų su tavim.

-Tai juk labai blogas jausmas…

-Taip. Ne…

Aš nežinau kur yra ta riba kai du vienas kitą mylintys žmonės nebegali būti kartu. Aš nežinau. Galbūt jos nėra, meile? O gal visgi mes jau priėjom tą ribą. Bet juk meilė visagalė, meilė amžina? Kas taip kvailai jums pasakė? Viskas praeina anksčiau ar vėliau ir meilė praeina ir ilgesys ir prisirišimas. Bet ką dabar daryti su visu tuo jausmu krūtinėj? Ir kada ašaros nudžius nuo mano akių

Sugrįžti į vietas, į kurias manei niekada negrįši, į vietas, kurias palikai praeityje, nes dabar laiko yra. Yra laiko klaidom ir atleidimam. Ir man jau niekas nebaisu, po viso šito aš jau nieko nebijau.Aš jau žinau ką reiškia skurdas ir vienatvė, aš jau žinau, ką reiškia sudaužyta širdis ir apnuoginta siela, ką reiškia gėda ir pašaipos. Aš jau viską pažįstu, bent dabar taip manau. Tik nei vieno žmogaus regis nepažįstu, nepažįstu tavęs, nors dėjaus kad pažinojau. O dieve kaip išrėkti visa tai, kas širdy, kad vėl būtų tuščia. Kad būtų vietos naujiems jausmams, bet jos nėra, nes tavęs čia per daug, tavęs perdaug manyje, susišaukusio į mano kūno šiurpuliukus, ir rankos dreba ir kojos linksta kai jaučiu tave, o jaučiu nuolat ir trokštu, kad tai dingtų. Ir trokštu vėl būti jauna ir graži, kaip anksčiau, kaip prieš tave. Vėl plaukus auginti ir tvarkingai susukti į kuodą. Ir lūpas raudonai dažyti. Ir vilkėti griežto kirpimo gėlėtą suknelę. Ir, kad nuodėmes, kurias man primetei virstu realybe. Kad būčiau nuodėminga tokia, kokią mane sukūriai savo galvoje, kad alsuočiau gyvenimu pilna krūtine ir, kad nieko man netrūktų, taip, kaip prieš tave.

Ir dar, noriu, kad tave aplankytų meilė, tokia didelė ir tikra, kad niekada jai neleistum išeit. NIEKADA. Stovėtum kryžium priešais duris, klupotum ant kelių, verktum kartu su ja, pradėtum viską iš naujo nors ir šimtą kartų, bet kartu su ja. Labanaktis meile.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (2) to “Nekenčiu pabaigos, o pradžios…negaliu prisišaukt”

  1. Kovas 10th, 2015 | 21:58

    Tau turbūt labai tinka gėlėtos suknelės.

  2.   Pozityvas
    Kovas 14th, 2015 | 14:58

    Pradžia ateis , ir ateis netikėtai .

Rašyk komentarą