BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nes skaityti Tave vis dar gera….

Nes skaityti Tave vis dar gera…gal net geriau nei anksčiau… Kai išsivirdavom kavos ir susėsdavom kartu priešais mėlyną kompiuterio ekraną ir skaitydavom viena kitą ir tuos, kurie dabar visai nebedomina. Nes rašyti apie Tave vis dar gera..gal net geriau nei anksčiau.. Mes mėgdavom skaityti tik garsiai ir mėgdavom kavą saldžią ir su pienu. Dabar Tu jau neskaitai, o aš tai darau tyliai, dabar Tu geri tik juodą kavą, o aš ją geriu visur tik ne namuose… Viskas keičias ir viskas į gerą. Bet mūsų rankų dar nepuošia auksiniai žiedai. Tokie reti dabar šeštadienio vakarai, ir juos paskiriam kitiem. Linguoju priešais brendžio stiklinę, degina, akys nenori, bet rankos ima ir glaudžia prie lūpų. Esu viena. Ir klausau kaip kažkas kalba, jog nemiela gyventi, jog nieko neturi, jog čia jau riba, paskutinė naktis - kaip Tu pasakytum. Turėčiau tylėti, bet negaliu ir pradedu savo giesmę, apie tai, kaip iš tiesų norisi gyventi, kaip viskas laikina, kaip viskas bus gerai, ir kad na vat aš tai jau žinau kas yra kančia. Tu tildai, užspaudi burną, nudelbi akis, žinau turėčiau tylėti, bet rankos vis siekia brendžio stiklinės ir šalta kažkaip. Kalbu per daug, todėl mes išeinam, einam lėtai, nors taip žiauriai šalta, o pirštines palikau namuose. Einam tylėdami, neturim vienas kitm ką pasakyti, per daug būnam kartu. Lenki savo žilą galvą prieš mano jaunystę ir kasvakarą sukalbi maldą, kad aš neišeičiau, kad pasilikčiau dar ryt. Ir pasilieku, dar pasiliksiu, nors širdis jau seniai kažkur kitur, tačiau kūnas jau šaknis suleido į šą svetimą dirvą. Dabar taip dažnai tyla, gerai. Kalbėti nebe turim apie ką, vis bandom paslėpti akis, bet vis dar ieškom prasmių, gerai.

Ach, kaip skauda sielą, kad kažką seniai paleidom, kad kažkas jau nebe taip, kad va dabar, būtent šioje kryžkelėje mudvi sukam į tylą. Bet skausmas, liūdesys ir tyla mums būdingi. Gyvybės mumyse per mažai, atrasti naujus kelius, sukurti naujus gyvenimus, perrašyti senas knygas. Dar kartais bandom praleisti laiką kartu, nors ir atskirai, tvarkom ne savo namus, prisileidžiam vonią be putų, išsiverdam kavos, ir vaidinam laimę, nors už sienos Tavosios dūžta alaus buteliukai, o už sienos manosios miega senatvė ir visi namai tąja senatve persismelkę. Labai daug lyja, man rodos šitas lietus mums bando kažką pasakyt, bet mes vis keikiam jį, kad šukuosenas sugadina, kad batai kiauri, o aš ilgiuosi sniego. Žinai, ramybės vis neduoda klausimas, kur kalėdų eglutę puošim kitais metais?

Patiko (3)

Rodyk draugams

No comments yet. Be the first.

Rašyk komentarą