BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie nesėkmes ir praradimus

Tos klykaujančios antys, jos sugrįžta, o aš….o aš regis viską prarandu… Pasaulis tokių žmonių nemėgsta,jie lyg sukirmijusi šaknis tvirtam ąžuole. Ir jos pūna, pūna greitai, kai visas ąžuolas tuomet žaliuoja ir dar nejaučia, kas dedas jo viduje. Aš atsiprašau, tiesiog labai atsiprašau, kad radau tiek progų rašyt ne apie tave, kad radau tiek progų tiesiog negalvot apie tave… Nors tu buvai dalykas - geriausias man nutikęs gyvenime. O gyvenimo ir mirties riba tokia plonytė, npaaiškinamai skaudi. Ir begalės dalykų, kurių tiesiog neįvertinam laiku. Aš bijau, bijau Tave matyt, bijau girdėt tave ar jaust, aš bijau būt per silpna. Yra ribos, kurias peržengus nebeįmanoma sugrįšt. O aš jau seniausiai peržengiau tą ribą, mes abu peržengėm jas šimtus kartų. Bet tuomet tu buvai stiprus, o aš buvau tik grįžtanti antis į Tavo padangęs. Dabar stipri TURIU būti aš. Gyvenimas į mane žvelgia tokiom tikrom akimi, tikresnėm nei bet kada anksčiau. Žvelgia ir sako: “aš galiu viską, suteikt ir atimt, sukurt ir sugriaut. Tavo mintys, jausmai, emocijos… Nejuokink, tai nieko nereiškia… Ir į Dievą gali melsti begalės kartų…Bet juk jis tavęs negirdi, galų gale juk jo net nėra”. O tu klausei kaip žmonės taip blansuoja…ties riba…Netiki į likimą… Jis tikriausias kas yra šiam pasauly, nes kito paaiškinimo tiesiog nėra. Gyvenimas, paties likimo dovana, už kurią mokame didžiulius procentus.

You are my destiny. You are my success. You are my reality

Patiko (1)

Rodyk draugams

No comments yet. Be the first.

Rašyk komentarą