BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

o mes vis dar čia

O mes vis dar čia ir tau viskas trendy… Atleisk, kad tiek daug vogiau iš tavęs ir kitų, nemokėjau būti savimi… Ir dabar jūs visi tokie trendy, o aš nesugebu pasivyti… Kartoja, kad ir nereikia…  kas vakarą pildau kvailus moteriškumo žurnalus ir kartoju mantras, kad esu vienintelė ir nuostabi… Bet vistiek prisigeriu iki žemės graibstymo, sėdžiu balkone ir sūpuoju rankose šampano taurę vėliau cigaretę lūpose glamonėju kai minusas jau kanda kojas ir rankas. Ir dabar pasakyk ar ne lengviausią kelią pasirinkom mes? Nelaukiu sutemstant, nelaukiu tavęs grįžtant namo. Bet vis dar užmiegu šalia. Norėčiau akis į akį sutikti praeities klaidas. Norėčiau abejoti, kad dabar tu esi mano klaida. Bet ant nušalusių lūpų kraštelių pakimba žodžiai senos dainos, atleisk. Pabundu ryte šalia tavęs ir bandau būti griežtesnė nei vakar sau ir tau, ieškau naujų taktikų mums. Bet kas čia įkalė į galvą, kad skęstantį laivą reikia gelbėt nors ir skęstančiųjų nėra, atleisk. Aš nemaniau, kad galiu imtis kraštitinumų tam, kad išgelbėti tai kas žudo mane, atleisk. Aš dabar ne ta, aš seniai ne ta, tampu diena užleisdama vietą nakčiai, atleisk….o tu dabar trendy, sveikinu…bet ar ilgam?

Aš jau seniai neieškau laimės trumpose pokalbiuose su tavimi, mėtų arbatoje, pasivaikščiojimuose rudens saulėtomis dienomis, atleisk. Ir visa kuo tikėjau tapo nebesvarbu ir manoji laimė savąją kuria, atleisk. Gali įsijausti iki žemės gelmių ir daryti tai iš visos širdies, bet ar kam nors tai rūpi. Aš niekada prieš kalėdas nerengiau savo patalynės kalėdiniais užvalkalais, atleisk.

O ruduo pradėtas, bet nebaigtas.
Nevykėlis dailininkas per daug spalvų ištaškė
Ant šio beprasmiško laiko.
(c.t.)

Abejoju ir aš, kad buvai stipri, abejoju, kad kažkas tikėjo jog moki būti laiminga.. Ir dabar tie trumpi vakarai, kai su kažkuo prancūzišką filmą po atviru dangum žiūrėjom, kai patyrėm bereikšmį artumą, ištirpsta lyg bereikšmės snaigės ant įkaitusio tavo veido.

Dvi merginos aikštei ant suolelio šampaną gėrė už nepamirštama vasara. Vienos. Naktį. Paskutinę. Dabar pamiršau. Ir vasarą. Ir tą naktį. Ir tave….pamiršt norėčiau, atleisk. Ir šiais metais vasaros nepalydėjom, nepalydėsim ir kitais, atleisk… Ir naujų pradžių jau neplanuosim, atleisk…O kažkada sakei, kad baisiai trūksta dar vienos nakties nemiegos. Trūksta ir ne vienos..

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »