BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Juk bijoti žmogiška tiesa?

-Juk tu nebijai, kad gyvenimas veltui lekia pro šalį (?) - klausi.

-Nebijau…-atsakau.

-Juk tu geriau nei bet kas kitas žinai, ko nori iš gyvenimo.

-Žinau - meluoju.

Ir melas saldžiai pakimba ant mano lūpų. Ir galbūt tik tiek, žinojimo, pakaktų,kad būčiau laiminga - teisinuos. Kaip visuomet pateisinimo ieškau vienišų namų apdulkėjusiose kertelėse. Aš bijau, labiau už viską bijau nežinoti ir niekad nesužinoti…
O lapkritis šiemet kitoks, labiau nei minkšti megztiniai ir karštas šokoladas, rudeniškos idilės fone, mane masina egzistenciniai klausimai, į kuriuos atsakymų, galbūt, nėra. Ir norisi kaltinti pasaulį, dėl visų mano klaidų. Nerandu atpirkimo ożio, nerandu kam po galais polemizuot apie gyvenimą ir tikros meilės tiesas. O juk tai moku geriausiai, nes esu tik kvaila teoretikė.
Maniau šį rudenį važiuosim prie jūros, maniau dabar pradėsim gyventi, maniau laimės jaukinti nebereiks, ji pati kaip katinas trinsis palei kojas. Bet dabar kai viskas lengvai pasiekiama, nebėra su kuo ta laime dalintis. O laimė vienatvėje kažkokia labai jau godi. Dabar kai išties galiu gyventi kaip noriu, aš per daug įaugusį į visą tą liūdesį, į tą kilnų nepriteklių, kad išmokčiau tinkamai pamilti materialų gerbuvį. Man dabar atrodo, kad visa žmonija kažkokia pernelyg paika. Ir aš pati tos paikos masės dalelytė.
Štai toks ruduo mane šiemet apkankė….

Patiko (0)

Rodyk draugams

Comments are closed.