BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Treji metai nei geri nei blogi

Neįmanoma yra atskirti žmonės gerus nuo blogų. Nes nėra nei tokių nei anokių, visi esam ir geri ir blogi. Ateinu ten, kur gera, kur ramu ir nenoriu išeiti, nors ir likti netrokštu, tiesiog mano širdis nepratusi likti. Ir ateina žmonės, neblogi, dėl dievo tikrai netikiu, kad jie turi piktų kėslų, nors kiti, tie gerieji grumoja pirštu, kaip tų blogųjų čia niekas nelaukia ir drumsčia ramybę, drumsčia gėrį ir tie ir anie. Ne todėl, kad pikto nori, o tik dėl nuoskaudų, kurių nesugebėjo pamiršti, dėl pavydo, kuris gavosi dėl negebėjimo pasidalinti, dėl to, kad taip niekada ir neišmokom galvoti apie kitus. Bet tai nėra nei blogai nei gerai. Taip turi būti ir kitaip nebus.

Paskutinį kartą palaistau gėles, pabučiuoju ir palinkiu sėkmės, ir tu nežinojai, kad paskutinį kartą regi mano ašarotas akis. Ir žemė griuvo po kojom, dužo širdis ir ašaros merkė gatves, kuriomis ėjau. Bet aš tau to nesakysiu, nesakysiu kaip buvo sunku, nesakysiu, kad sugebu verkti. Ir vis spėliosiu ar tu tą žinojai?

Ir nei aš, nei tu nenorėjome bloga. Aš dabar trokštu galvoti, kad man tiesiog buvo metas NAMO, ir mes dėl to nekalti. Kad kitur manęs reikėjo labiau nei ten, kur užsibuvau, kad tavęs kažkam reikėjo labiau nei man, ir kad mums tiesiog reikėjo kažko kito. Nei geresnio nei blogesnio tiesiog kito. Ir man jau ramiau, ir aš po truputėlį imu jaustis laisva, nuo kvailų baimių, meilių, naivių idėjų, nuo pavydo ir kaltės. Aš tiesiog imu gyventi kitaip, ne iš naujo, tik kitaip, nei blogiau nei geriau, tiesiog kitaip.

Į mano gyvenimą po truputėlį grįžta saulė, putojantis šampanas netinkamu metu, raudonas lūpdažis žinai ir geležinė tvarką, kokią mėgau iki tavęs, nes tu buvai mano gyvenimo chaosas, atėjęs nenorėdamas nei gero nei blogo ir išjai nepalinkėjęs nei gero nei blogo.

Myliu bučiuoju ir stipriai apkabinu.

Patiko (0)

Rodyk draugams

No comments yet. Be the first.

Rašyk komentarą